Prieš Velykas Kauno kino centre „Romuva“ kauniečiai galėjo išvysti netradicinę parodą – Loretos Roževičiūtės-Elksnės ir jos komandos „Vėjo rožė“ kurtas stereogramas „Mažojo princo“ tema. Šiuo metu darbai keliauja į Prancūziją, o mes kalbamės, kaip 42-ejų kaunietės gyvenime atsirado trimatis optinis menas ir kokių atradimų jai atnešė ši įdomi veikla.
– Prisipažinsiu, ne sykį bandžiau žiūrėti į stereogramų margumynus, bet man taip ir nepavyko įžvelgti ten slypinčios paslapties. Gal trūko kantrybės ar žinių? Gal trumparegiams to išvysti išvis neįmanoma?
– Stereogramas matyti gali beveik visi. Tiesa, yra labai mažas procentas žmonių, kurie dėl tam tikrų akių ligų ypatumų negali įžvelgti to, kas jose rodoma. Problemų kyla ir tiems, kurie tegali matyti viena akimi. Visiems kitiems paveikslo užkulisiai atsiveria. Tik, aišku, vieniems greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Kitas svarbus faktorius – žmogus turi žinoti, kaip tinkamai žiūrėti.
– Tuomet laukiame išsamios instrukcijos…
– Paveikslėlį prisiartinkite prie pat akių. Nebėgiokite žvilgsniu po visą stereopaveikslą, stenkitės nemirksėti, tada sulaukite akimirkos, kai vaizdas išsilies ir aiškiai jo nebematysite. Lėtai atitraukite iliustraciją nuo savęs. Svarbiausia, kad akys išlaikytų ne sufokusuotą vaizdą į piešinį, o per jį tarsi žiūrėtumėte į tolumą, kaip tai darome žiūrėdami pro langą. Atitraukiant paveikslėlį kai kurie jo elementai artės, o kiti – tols. Galiausiai, pradėsite matyti neryškias dėmes. Kai išryškės trimatis vaizdas, jau galėsite vedžioti žvilgsniu po visą stereopaveikslą, ir jis nebedings. Greitai įprasite matyti jį ir iš kelių metrų atstumo.
– Esate grafikos dizainerė. Kaip gimė mintis kurti stereogramas? Gal apsilankėte kokiame nors optinio meno muziejuje ir kilo įkvėpimas sukurti kažką panašaus?
– Su stereogramomis draugauju jau seniai – 27 metus. Tiesiog vieną kartą su tėvais nuėjau į stereogramų parodą Kaune, po kurios, galima sakyti, susirgau stereogramų liga. Ilgą laiką 3D meno kūrimas man buvo kaip pomėgis šalia visų kitų mano darbų. Paskui tas pomėgis pamažu ėmė įgauti pagreitį, o kai supratau, kad jis dar turi įtakos ir žmonių akių sveikatai, kibau į stereogramas su dvigubu entuziazmu ir jėga.
Kad sukurčiau didelę bazę darbų, sąmoningai eiti į viešumą neskubėjau. Kurdavau žmonėms tyliai, o jie sugrįždavo ir rekomenduodavo kitiems. Vėliau atsirado stimulas dirbti šviečiamąjį darbą. Troškau, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie jų teigiamą poveikį žmogaus emocinei būklei, jo fizinei sveikatai. Mus susirado ir medikai – optikos „Mūsų akys“ oftalmologai. Kartu su jais sukūrėme akių mankštų rinkinius, savo darbe jie naudoja ir mūsų paveikslus.
– Iš tiesų žiūrėjimas į stereogramas leidžia pasijusti tarsi mistinėje erdvėje, o kai paslaptis galiausiai išryškėja – išgyvename stiprų džiaugsmą. Kaip tai veikia akis?
– Anot medikų, stereogramos veiksmingai stiprina akių raumenis ir padeda joms atsipalaiduoti. Tai puikus būdas sumažinti akių nuovargį, ypač tiems, kurie daug dirba kompiuteriu. Pasaulinėje praktikoje jos naudojamos kaip meno terapija ir akių mankšta, mažinanti akių nuovargį.
– Pradėjusi kurti stereogramas, aplink save ėmėte burti ir profesionalių bendraminčių būrį, kurį pavadinote gražiu „Vėjo rožės“ vardu. Tarp šių žmonių yra ir jūsų vyras Vaidas?
– Taip, bet jis nėra kūrėjas. Vyras atsakingas už finansus ir administracinius reikalus. Šiuo metu mūsų komandą sudaro septyni žmonės. Keturi dirba aktyviai, kiti prisijungia tik tuomet, kai reikia. Ką mes veikiame? Rengiame edukacijas vaikams, suaugusiesiems, senjorams. Su dviem trimačių paveikslų parodomis keliaujame ne tik po visą Lietuvą, bet ir po užsienį. Šiuo metu turime sukūrę dvi didelių dydžių trimačių paveikslų parodas – „Tikri dalykai akimis nematomi‘‘ (pagal Antoine’o de Saint-Exupéry kūrinį „Mažasis princas‘‘) ir „Rojaus sodas“.
2019 m. stereogramos „Mažojo princo“ tema pradėjo savo kelionę Kauno Rotušės aikštėje, prie Kalėdų eglės, o dabar keliauja po kitus Lietuvos miestus ir ne tik. Jei vasarą viešėsite Florencijoje, kviečiame aplankyti Iliuzijų muziejų („Museo delle illusioni Firenze“), kur pamatysite ir mūsų sukurtą stereogramą.
– Minėjote, kad kuriate atvirukus su stereogramomis. Ar galėčiau užsisakyti individualią stereogramą? Tarkime, gimtadienio proga noriu nusiųsti draugei paveikslą su paslėpta potekste.
– Žinoma, tai dažnai darome. Kuriame stereogramas gimtadieniams, krikštynoms, vestuvėms. Juk labai smagu dovanų gauti paslaptį, kurią pagal tam tikras taisykles žmogus turi atrasti. Dažnai stereogramų prašo interjero dizaineriai. Tuomet ant drobės atspausdinami vienetiniai arba riboto tiražo darbai, kurie kabinami interjere kaip paveikslai. Toks kūrinys atlieka tylų savo darbą – nejučia mankština akis.
– Stereogramos piešinį sudaro daugybė pasikartojančių ir spalviškai panašių smulkių raštų, ornamentų. Ar jie piešiami ranka, ar kompiuteriu? Kaip gimsta stereograma?
– Visų pirma, turi būti idėja, koncepcija – t. y. numatyta, kokia bus paslaptis, ką stebėtojas pamatys paveikslo viduje. Jei tai yra interjero detalė, įsigiliname į asmeninius žmogaus poreikius. Gal jis nori, kad stereograma atkartotų tapetų raštą? Gal pageidauja, kad perpieštume tik kai kuriuos namų dekoro elementus?
Raštas stereogramai piešiamas ranka, o paskui perkeliamas į kompiuterį. Tą darbą atlieku aš arba mano pagalbininkai. Su savo skulptoriumi dirbu prie objekto, kurį paslėpsiu. Tik tuomet pradedu labai kruopštų visų piešinio dalelių stumdymą, iš kurio galiausiai išsikelia galutinis piešinys. Daug yra stereogramų kūrimo technikų, bet mano mėgstamiausioji – piešimas ranka. Tuo „Vėjo rožė“ išsiskiria iš kitų stereogramų kūrėjų, kurie dirba naudodami kompiuterinius raštus. Turiu savo technologinę stereogramų kūrimo seką, kurios visada laikausi.
– Ar šitas darbas nevargina akių?
– Dirbu kasdien po 4–5 valandas. Darbą atlieku žiūrėdama į kompiuterį vadinamuoju tolio žvilgsniu. Įtampos akyse nejaučiu. Šio darbo unikalumas galbūt ir yra, kad akys nė kiek nepavargsta.
Iš pradžių kurdavau stereogramas po visų dienos darbų prie kompiuterio. Ilgainiui pastebėjau, kad akys, užuot pavargusios, pailsi, atsigauna. Žvilgsnis į tolį atpalaiduoja jas, tarsi išfokusuoja. Kai žiūrime į ekranus ar knygas, akys įsitempia. Štai kodėl norintiems atpalaiduoti akis gydytojai rekomenduoja daugiau žiūrėti į tolį, į horizontą, ilgiau būti gamtoje. Taip pat galima pasidėti prie kompiuterio trimatį paveikslėlį, kad pavargus akims nukreiptumėte žvilgsnį į jį.
– Akims pavargus, žiūrime į stereopaveikslėlį, o tuomet jau vėl galime grįžti prie darbo kompiuteriu?
– Taip, tik tame 3D paveikslėlyje reikia pabūti ilgiau. Neskubėti. Patalpoje mūsų akys neturi galimybės kokybiškai pailsėti, štai kodėl tinka žiūrėjimas pro langą į tolį arba į stereogramą. Abiem atvejais pasieksite tą patį poveikį.
Mane labai palietė vienas įvykis šeimoje. Viskas prasidėjo nuo mano močiutės. Būdama 90-ies ji puikiai viską matė net be akinių, tačiau turėjo tokią judančią dėmę ant akių. Kažkada jai buvau padovanojusi keletą stereogramų, jas močiutė pasikabino ant sienos šalia televizoriaus ir kartkartėmis į jas pasižiūrėdavo.
– Ar katarakta pranyko?
– Tai sužinojau netiesiogiai: močiutė pasigyrė giminaičiams, iš jų šią naujieną išgirdau ir aš. Nuo tos akimirkos supratau, kad turiu dėti visus kitus darbus į šoną ir užsiimti tik stereogramomis. Ėmiau ieškoti dar daugiau informacijos. Radau žinutę apie kliniką Sidnėjuje, skirtą socialiai remtiniems žmonėms. Jos medikai stereogramas taikė mankštoms vietoj operacijų, nors mes į jas daugiau žiūrėjome kaip į meną.
– Dėl kokių priežasčių į jus kreipiasi žmonės? Ar jie labiau nori stereogramų kaip meno (juk tai išties labai nišinė meno sritis), ar kaip profilaktinės akių gydymo priemonės?
– Įvairiai. Priklauso nuo kiekvieno poreikių. Aišku, nuo žinių apie tai, kas yra tos stereogramos. Man labai gera, kai ateina žmogus, kuris ieško profesionalaus meno ir nori didelio formato, tada mano kūrybinės erdvės gerokai prasiplečia (šypsosi).
– Per kiek laiko gimsta vienas 3D paveikslėlis?
– Visaip būna. Kartais prie vieno paveikslo trys žmonės gali prasėdėti tris mėnesius. Turiu pasidariusi katalogą, kur stereogramos suskirstytos pagal temas. Jos pačios įvairiausios. Kainos? Nuo kelių eurų (už atviruką) iki kelių tūkstančių eurų už paveikslą.
– Neseniai „Romuvos“ kino centre buvo eksponuojami septyni jūsų paveikslai „Mažojo princo“ tema. Šiuo metu darbai jau pakeliui į Prancūziją. Ar šalia stereogramų duodate ir raktą – t. y. paslapties įminimą?
– Kartais parašome, kokius konkrečius objektus žmogus turi stereogramoje pamatyti. Parodoje „Mažojo princo“ tema galite rasti ir princą, ir lapę, ir avelę. Tačiau suflerio prie jų nėra. Visai kas kita, jei žmogus nori įsigyti limituotos spaudos darbą. Tuomet mes išrašome jam kokybės sertifikatą, kuriame nurodome, kas yra pavaizduota paveiksle, – tiek viršutinėje, tiek ir paslėptoje jo dalyje.
– Ką šiuo metu kuriate?
– Šiuo metu esu susikoncentravusi į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Pradėjau kurti streogramą dar net nemačiusi garsiojo virtualios realybės filmo „Angelų takais“. Tai bus 2,5 m aukščio ir 1,5 m pločio stereograma pagal M. K. Čiurlionio piešinius, o viduje, gerai įsižiūrėjus, bus galima pamatyti vaiką su piene. Stereograma keliaus į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune. Dirbame išsijuosę, nes norime baigti iki Muziejų dienų gegužės viduryje.
Dar vienas man labai svarbus darbas – tai Jėzaus Kristaus portretas pagal Turino drobę. Turime iššūkį stereogramoje paslėpti Jėzaus veidą. Tai nelengvas projektas, nes išorinis raštas negali konkuruoti su vidiniu. Iš pirmo karto ne visada pavyksta. Kadangi esu perfekcionistė, tai visada užsimetu dar šiek tiek laiko, kad, padarius stereogramą, dar liktų laiko ją patobulinti.
– Jei netyčia įsivelia klaida? Ar reikia ardyti visą mezginį?
– Reikia surasti tą vietą. Kadangi stereogramą kuriu rankomis, visa ta technika iš tiesų labai panaši į mezgimą. Kartais tenka išardyti net pusę mezginio, jei padarai klaidą. Laimei, esu jau įpratusi, tad tokių klaidų retai pasitaiko. Kita vertus, prie šitos kūrybos negali sėstis neramus, išsiderinęs. Jei kuriu, turiu būti ramios, stabilios būsenos. Juk šie darbai paskui keliauja pas žmones, kurie puikiai jaučia, ką į juos sudėjau.
– Kaip suprantu, jūsų stereopaveikslai pamažu didėja. Nuo atvirukų iki interjero dekoro, o dabar jau turite ambicingų planų juos perkelti ir ant namų sienų?
– Yra paruošta ir tokių projektų, bet reikia laiko, kad juos įgyvendintume.
– Kaip ilsitės po tokių didelių, kruopščių darbų, grandiozinių projektų?
– Kūryba – ir mūsų darbas, ir poilsis. Stereograma, visų pirma, suteikia žmonėms gerą emociją, tad mūsų darbas – ją teikti visiems kuo dažniau. Po parodų sulaukiu gražių atsiliepimų. Suaugę žmonės mums dėkoja, kad pateko į vaikystę, turėjo įminti paslaptį. Tokiais momentais, kai žmonės ne tik patys ateina į parodą, bet ir antrąsyk atėję atsiveda savo draugus, gimines, supranti, kad esi teisingame kelyje.
– Gal be stereogramų dar kažką kuriate? Juk esate menininkė…
– Menininkės vardą dar tik jaukinuosi (šypsosi), nors pas dėstytoją mokiausi piešti nuo vaikystės. Mane domina verslo pasaulis, bet kitiems atrodo, kad romantizuotas menininko įvaizdis sunkiai dera su verslininko bruožais.
Augau smulkaus verslo aplinkoje, visada galvojau, kaip ir kur mano kūryba plėsis toliau, juolab kad ši meno sritis yra dar mažai žinoma Lietuvoje. Išties rizikavau, investuodama visą savo laiką ir nemažą dalį šeimos finansų į šią daugeliui dar labai neaiškią veiklą. Tačiau galiu sakyti: „Valio!“ Didelis tikėjimas tuo, ką darau, ir visiškas atsidavimas savo darbui pagaliau pradeda duoti vaisių.
Daug ką gyvenime darau: domiuosi psichologija, kvėpavimo pratimais, meditacija. Dalijuosi, kaip valdyti stresą, krizių patiriantiems žmonėms, šeimoms. Šitie dalykai yra atėję iš šeimos, labai natūralūs. Ypač esu dėkinga savo mamai už įdiegtas vertybes ir stiprybę, tikėjimą, viltį, nes nuo vaikystės buvau silpnos sveikatos ir teko patirti labai daug išbandymų. Su vyru susipažinome vienoje saviugdos stovykloje. Todėl natūralu, kad ir mano kūryba glaudžiai susijusi su šiais dalykais.
Labai mėgstame gamtą, keliones. Keliaudami aplankome daug muziejų – tai tiesiogiai susiję ir su strereogramų veikla. Domimės ir kitais menininkais, meno raiškos būdais. Labai mėgstame gamtą, keliones. Keliaudami aplankome daug muziejų – tai tiesiogiai susiję ir su strereogramų veikla. Domimės ir kitais menininkais, meno raiškos būdais. Ar galite patikėti, kad stereograma gali atsidurti ir ant drabužio? Tik, norint įžvelgti paslaptį, reikia, kad žmogus nejudėtų.
Kaip pamatyti tikrąjį stereogramos vaizdą?
Nejudindami akių ir nemirksėdami žiūrėkite kiaurai pro piešinį į tolį, kaip žiūrėdami pro langą, tarsi jis neegzistuotų. Palaukite, kol vaizdas susilies, tada nepamesdami žvilgsnio labai lėtai atsitraukite atgal. Netrukus vienos piešinio vietos pradės tolti, kitos – artėti. Vaizdas pasidarys tarsi stiklinis. Konkretus trimatis objektas iškils iš gilumos.
Žiūrėjimas į stereogramas leidžia pasijusti tarsi mistinėje erdvėje, dėl to daugeliui žmonių sukelia didelį džiaugsmą. Taip pat stereogramos veiksmingai stiprina akių raumenis ir juos atpalaiduoja. Tai puikus būdas pailsinti pavargusias akis, ypač tiems, kurie dirba kompiuteriu.
Šaltinis: dienraštis „Kauno diena“, 2023 m. balandžio 22, Nr. 78 (22928), parengė Rasa Rožinskienė, Kauno diena – Stereogramos: nišinis menas ar akių sveikatos testas?
